Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • spīrit|us, ūs m
  • Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Duch, rozumna bez ćiáłá rzecz. Mens, animus, ſpiritus. Dwaſas, dwaſia.
    • Dech, tchnienie, Duch. Spiritus, halitus, anima. Kwapas, dwaſas.
    • Duſzá, Duch. Anima, ſpiritus. Duśia.
    • Duſzkiem wypić. Ebibere vno hauſtu, ductu, ſpiritu, impetu. Wienu małku iźgiert.
    • Dycháwicá. Dyſpnæa, peripneumonia, difficultas ſpirandi, anguſtus ſpiritus. Duſulis.
    • Kokoſzę ſię, Facio me magnum, ſumo mihi ſpiritus & arrogantiam. Didinuoſi, didźiau-iu, paſipućiu.
    • Oddycham, Spiritum duco, ſpiro, reſpiro, recipio anhelitum. Atſidweſiu, dweſuo-iu.
    • Para, Vapor, halitus, ſpiritus, anhelitus. Garas kwapas.
    • Pełnienie do kogo, Potatio quæ vno ſpiritu abſoluitur, largus hauſtus alternus. Piłnos iźgierimas.
    • Skonánie, Extremus ſpiritus. Pabayga giwenimo.
    • Tchnienie, Halitus, ſpiritus. Dwaſawimas, kwapawimas.
    • zátchnać ſię, záduśić ſię, Intercludi ſpiritu. aźutrokſzti.
  • Jokantas 1936
    • spīritus, ūs m [spiro]
      1)
      a) dvelkimas, oras *Boreae šiaurės oras, vėjai; quid est tam commune quam s. vivis?; tribus rebus animantium vita tenetur: cibo, potione, spiritu.
      b) kvapas spiritum ducere, trahere kvėpuoti; spiritum intercludere L užimti kvapą; usque ad ultimum s.; taip pat: atsidusimas.
      2) gyvybės alsavimas, gyvybė spiritum patriae reddere; de spiritu decertare; *spiritus e feris humana in corpora transit.
      3) trop.
      a) dvasia, siela *dum s. hos regit artūs; *spiritus morte caret.
      b) dvasia, nusistatymas *avidus godumo dvasia; vir ingentis spiritūs; hostiles spiritus gerere L; įkvėpimas, užsimojimas, ugnis quasi divino quodam spiritu inflatur poëta; spiritu carere; *maneat mihi spiritus tua dicere facta.
      c) išdidumas, pasipūtimas, didžiu nešimasis, puikumas ut magnam sibi auctoritatem magnosque s. in re militari sumerent; regios spiritus reprimere despotišką išdidumą; Ariovistus tantos sibi spiritus, tantam arrogantiam sumpserat, ut ferendus non videretur; altiores s. sumere.
  • Kuzavinis 2007
    • spīrit|us, ūs m [spīro]
      1. dvelkìmas, pūtìmas (ventī Se); garãvimas (pestilēns Cp); kvepė́jimas (flōrum AG); óras (frīgidus PM); ~um dūcere C (trahere Ce) įkvė̃pti órą, kvėpúoti;
      2. kvėpãvimas; įkvėpìmas (hujus caelī C); atsikvėpìmas, atsidusìmas, atódūsis, kvãpas; ūsque ad ultimum ~um C ikì paskutìnio atódūsio; ~um interclūdere L užim̃ti kvãpą;
      3. gyvýbės alsãvimas (vītālis Vi); gyvýbė; enèrgija; ~um patriae reddere C tėvỹnei atidúoti gyvýbę; carent librī ~ū C knỹgoms trū́ksta gyvýbės;
      4. prk.
      1) dvasià, síela; dum ~us regit artūs V kõl síela val̃do kū́ną; ~us morte carēns O síela nemirtìnga; ~us sanctus VR, Aus, CJ šventóji dvasià; ~us nequam Vlg piktóji dvasià;
      2) dvasià; nusistãtymas; vir ingentis ~ūs L didžiõs dvãsios výras; ~us hostīlis L príešiškas nusistãtymas;
      3) įkvėpìmas, ùžmojis, pólėkis (dīvīnus L; poēticus Q);
      4) bū̃das, charãkteris (avidus H);
      5) išdidùmas, pasipūtìmas, išpuikìmas, puikýbė; magnōs sibi ~ūs sūmere Cs labaĩ išpuĩkti; rēgius ~us C karãliška puikýbė;
      6) pasipìktinimas, nepasiténkinimas T;
      5. vėl. gram. aspirãcija Aus, Pri