- procello
- procellōsus
- procerēs
- prōcēritās
- prōcērus
- prōcessī
- prōcessio
- prōcessus 1
- prōcessus 2
- Prochyta
- prōcidentia
- prōcido
- prōciduus
- prōcīnctus 1
- prōcīnctus 2
- prōcingo
- prōclāmātio
- prōclāmātor
- prōclāmo
- Proclēs
- prōclīnātio
- prōclīno
- prōclīve 1
- prōclīve 2
- prōclīvis
- prōclīvitās
- prōclīviter
- prōclīvus
- Procnē
- proco
- procoetōn
- procomium
- Proconnēsius
- Proconnēsus
- prōcōnsul
- prōcōnsulāris
- prōcōnsulātus
- procor
- procotta
- prōcrāstinātio
- prōcrāstino
- prōcreātio
- prōcreātor
- prōcreātrīx
- prōcreo
- prōcrēsco
- Procris
- Procrūstēs
- prōcubitor
- prōcubitus
- << >>
- prōclīv|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: prōclīvus
- Jokantas 1936
prō-clīvis, e ir P *†-vus 3 (adv. -e, locat. -ī) su comp. [clivus]
1) palinkęs į priekį, pakripas, status, skardus hostes per proclive pellere L pakalnėn; in proclive; adv. proclivi labi; proclivius labi in perniciem per greit; proclivi currit oratio.2) trop.a) linkęs prie ko ad morbum.b) lengvai padaromas, lengvas proclive dictu; proclivia anteponuntur laboriosis; esse in p. T būti lengva.
- Kuzavinis 2007
- prōclīv|is, e adj. [prō + clīvus] 1. paliñkęs į̃ príekį; nuokalnùs, nuotakùs, nuolaidùs, nuožulnùs (via L; solum Vr);2. prk.1) liñkęs; ~is ad morbum C liñkęs sir̃gti;2) leñgvas įvýkdyti, leñgvas; ~e dictū C leñgva pasakýti;3) iškáršęs; ~is senectūs Ap iškáršusi senãtvė;4) grẽtimas (mēnsis Se)
- prōclīv|is, e adj. [prō + clīvus]