Sāturnius 2

2. Sāturni|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLBB (4)

Sirvydas 1642
- —

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- Sāturnus, ī m senovės italų dievas, paskiau sugretintas su graikų Kronu [Κρόνος]. Cic, išvesdamas pastarąjį vardą iš χρόνος, Saturną vadina laiko dievu; †finikiečių Molochas; *Saturni sacra dies šeštadienis; stella Saturni ir ties. S. planeta Saturnas, iš čia Sāturnius 3 Saturno *regna auksinis amžius; *arva, *tellus Italija; *gens italai; *numerus saturninės eilės: ˘ˉ˘ˉ˘ˉ˘||ˉ˘ˉ˘ˉ˘ *domitor maris Neptūnas; *pater Jupiteris; *virgo Vesta; subst.
  a) Sāturnius, iī m Jupiteris, Plutonas.
  
  b) Sāturnia, ae f Junona; senų senovės Saturno miestas Kapitolijuje.
  
  c) Sāturnālia, ōrum n (abl. -ibus) iš senų senovės švenčiama šventė Saturno auksiniam amžiu minėti; prasidėdavo gruodžio 17 d. ir tęsdavosi keletą dienų: būdavo puotaujama, žaidžiama, dovanos vienas kitam duodamos ir vergai drauge sodinami prie stalo prima, secunda, tertia pirmoji, antroji, trečioji saturnalijų diena; iš čia Sāturnālicus 3 saturnalijų.

Kuzavinis 2007
- 2. Sāturni|us, ī m [1. Sāturnius] Satùrno sūnùs, t. y. Jupìteris ar Plutònas O, Cl