- propio
- propior
- propitiābilis
- propitiātio
- propitiātōrium
- propitiātōrius
- propitio
- propitius
- propius 1
- propius 2
- propnigēum
- Prōpoetides
- propōla 1
- propōla 2
- propolis
- prōpolluo
- prōpōno
- Propontiacus
- Propontis
- prōporrō
- prōportio
- prōportiōnālis
- prōpositio
- prōpositum
- prōpositus
- prōposuī
- prōpraetor
- propriē
- proprietārius
- proprietās
- proprio
- proprītim
- proprium
- proprius
- propter 1
- propter 2
- proptereā
- proptervus
- prōpudiōsus
- prōpudium
- prōpugnāculum
- prōpūgnantēs
- prōpugnātio
- prōpugnātor
- prōpugno
- prōpulī
- prōpulsātio
- prōpulsātor
- prōpulso
- prōpulsus 1
- << >>
- prōposit|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
prōpositum, ī n [propono]
1) užsibrėžtas tikslas, sumanymas, planas p. tenere, assequi, peragere; erat iter a proposito diversum; mutare propositum Ph gyvenimo planą; *iustum et tenacem propositi virum; hoc vitae p.2) vyriausias dalykas, tema ad p. veniamus N; reverti ad p.3) silogizmo prielaida (premisa).
- Kuzavinis 2007
- prōposit|um, ī n [prōpōno] 1. pasiū́lymas (alicuī N); ketìnimas, sumãnymas, ùžmojis, siẽkis; ~um habēre C ketìnti; ~um tenēre C laikýtis sàvo sumãnymo; ~um assequī C (peragere N) pasíekti sàvo tìkslą;2. pagrindìnė mintìs, svarbiáusias dalỹkas; temà; ā ~ō dēclīnāre (aberrāre) C nukrỹpti nuõ tèmos;3. log. príelaida, silogìzmo premisà C, Se
- prōposit|um, ī n [prōpōno]