- cūr
- cūra
- cūrābilis
- cūralium
- cūrātē
- cūrātio
- cūrātor
- cūrātūra
- cūrātus
- curculio
- curculiōnius
- curculiunculus
- curcuma
- Curēnsēs
- Curēnsis
- Curēs 1
- Curēs 2
- Cūrētēs
- Cūrētis
- cūria
- cūriālis 1
- cūriālis 2
- Cūriānus
- Cūriātiī
- cūriātim
- cūriātus
- Cūrio
- cūrio 1
- cūrio 2
- cūriōsē
- cūriōsitās
- cūriōsulus
- cūriōsus
- curis
- cūrito
- Cūrius
- cūro
- curriculō
- curriculum
- currīlis
- curro
- currus
- cursim
- cursito
- curso
- cursor
- cursuālis
- cursūra
- cursus 1
- cursus 2
- << >>
- cupid|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BBB (3)
- Jokantas 1936
cupidus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [cupio] a) godus, uolus, aistringas, karštai trokštąs, smalsus imperii, gloriae, pecuniae, rerum novarum, bellandi, te videndi; in perspicienda cognoscendaque rerum naturā; homo non c. neque appetens.b) įsimylėjęs maritus.c) palankus, atsidavęs optimi cuiusque; cupidissimus nostri.d) šališkas iudex iratus et c.; testis.
- Kuzavinis 2007
- cupid|us, a, um adj. [cupio] (comp. ~ior C, sup. ~issimus N) 1. trókštantis, geĩdžiantis (līberōrum C; imperiī Cs); smalsùs, susidomė́jęs, užsidẽgęs (in cōgnōscendā rērum nātūrā C; litterārum N); godùs, gobšùs (pecūniae C);2. įsimylė́jęs (marītus Ct);3. atsidãvęs, palankùs; homo tuī ~us C táu atsidãvęs žmogùs; apud ~ōs dīcere T kalbė́ti palankiaĩ nusiteĩkusiems (klausýtojams);4. šãliškas (jūdex, testis C)
- cupid|us, a, um adj. [cupio] (comp. ~ior C, sup. ~issimus N)
