lupus

lup|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Chmiel. Lupulus, lupus ſalictarius Apwiniey.
- Odſzczekáć co, Canis latratu abigit furem, lupum. &c. Atłoia ſzuo wagi.
- Oſtrowidz źwierzę, Lynx, f. lupus ceruarius. Aſztraregis.
- ſzczuka, Lucius, lupus fluuiatilis. Lideka.
- wilczę, wilczątko. Catulus lupi. wilkitis.
- wilk, Lupus, wilkas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- lupus, ī m [cnf. λύκος] vilkas *cautus l. metuit foveam; *l. numerum non curat neša avis, kad ir paskaitytas; priežodis: lupus in fabula T apie netikėtai atvykstantį asmenį, apie kurį ką tik buvo kalbėta; committere ovem lupo T vilkui pavesti kaimenę ganyti; *ambiguus l. vilkatekys, žmogus vilku pasivertęs; trop.
  a) jūros vilkas.
  
  b) gaisrinis kablys.
  
  c) = frena lupata aštrūs žąslai.

Kuzavinis 2007
- lup|us, ī m
  1. zool. vil̃kas PM, L, Ph; ◊ ~us in fābulā Te vil̃ką mìnim – vil̃kas čià; ~us nōn cūrat numerum ovium V ir̃ žénklintą ãvį vil̃kas nẽša; ~um auribus tenēre Te laikýti vil̃ką ùž ausų̃, t. y. bū́ti kebliojè padėtyjè; hāc urget ~us, hāc canis H čià ur̃zgia vil̃kas, õ teñ – šuõ, t. y. ir̃ čià, ir̃ teñ pavojìnga;
  
  2. prk.
  
  1) zool. vil̃kžuvė, jū́rų vil̃kas Co, H, M;
  
  2) ãštrūs žą́slai O, St;
  
  3) tech. kablỹs L;
  
  4) vėl. pjūklẽlis, rañkinis pjū́klas Pa;
  
  5) bot. apynỹs PM