- prōcēritās
- prōcērus
- prōcessī
- prōcessio
- prōcessus 1
- prōcessus 2
- Prochyta
- prōcidentia
- prōcido
- prōciduus
- prōcīnctus 1
- prōcīnctus 2
- prōcingo
- prōclāmātio
- prōclāmātor
- prōclāmo
- Proclēs
- prōclīnātio
- prōclīno
- prōclīve 1
- prōclīve 2
- prōclīvis
- prōclīvitās
- prōclīviter
- prōclīvus
- Procnē
- proco
- procoetōn
- procomium
- Proconnēsius
- Proconnēsus
- prōcōnsul
- prōcōnsulāris
- prōcōnsulātus
- procor
- procotta
- prōcrāstinātio
- prōcrāstino
- prōcreātio
- prōcreātor
- prōcreātrīx
- prōcreo
- prōcrēsco
- Procris
- Procrūstēs
- prōcubitor
- prōcubitus
- prōcubo
- prōcubuī
- prōcubus
- << >>
- prōclīv|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: prōclīvis
- Jokantas 1936
prō-clīvis, e ir P *†-vus 3 (adv. -e, locat. -ī) su comp. [clivus]
1) palinkęs į priekį, pakripas, status, skardus hostes per proclive pellere L pakalnėn; in proclive; adv. proclivi labi; proclivius labi in perniciem per greit; proclivi currit oratio.2) trop.a) linkęs prie ko ad morbum.b) lengvai padaromas, lengvas proclive dictu; proclivia anteponuntur laboriosis; esse in p. T būti lengva.
- Kuzavinis 2007
- prōclīv|us, a, um Pl, Ct = prōclīvis