- incūsātor
- incūso
- incussī
- incussus 1
- incussus 2
- incustōdītus
- incūsus
- incutio
- indāgātio
- indāgātor
- indāgātrīx
- indāgo 1
- indāgo 2
- indaudio
- inde
- indēbitus
- indecēns
- indecenter
- indecentia
- indeceo
- indēclīnābilis
- indēclīnātus
- indecorē
- indecoris
- indecoro
- indecōrus
- indēfatīgābilis
- indēfectus
- indēfēnsus
- indēfessē
- indēfessus
- indēficiēns
- indēfīnītē
- indēfīnītus
- indēflētus
- indējectus
- indēlēbilis
- indēlībātus
- indemnātus
- indemnis
- indemnitās
- indēmōnstrābilis
- indēnūntiātus
- indēplōrātus
- indēprāvātus
- indēprecābilis
- indēprehēnsibilis
- indēprēnsus
- indeptus
- indēsertus
- << >>
- 1. indic|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
1. in-dico 1 [2. in-dīco; cnf. dīco] a) pranešti, pareikšti, įduoti, išduoti furtum, participes sceleris; ille non se purgavit, sed indicavit; trop. vultus indicat mores; su acc. c. inf.; su neties. kl.b) teisme pareikšti, parodyti conscios; de coniuratione S.c) nurodyti kainą, vertinti, taksuoti fundum alicui įkainoti.
- Kuzavinis 2007
- 1. indic|o, āre, āvī, ātum vt [2. indīco] 1. pranèšti, paréikšti, įdúoti, išdúoti, įskų́sti (rem patrī Te); sē ~āre C išsidúoti;2. prk. paródyti, išréikšti, atskleĩsti; ~āre dolōrem lacrimīs C skaũsmą išréikšti ãšaromis; vultus ~at mōrēs C véidas atspiñdi bū̃dą;3. (teisme) paréikšti, paródyti (cōnsciōs C); pranèšti; ~āre dē conjūrātiōne S pranèšti apiẽ są́mokslą;4. įkáinoti, nuródyti káiną, įvértinti; fundum alicuī ~āre C įkáinoti kienõ dvãrą
- 1. indic|o, āre, āvī, ātum vt [2. indīco]
