- monocōlus
- monoculus
- monōdia
- Monoecus
- monogamia
- monogamus
- monogramma
- monogrammus
- monomachia
- monomachus
- monopodium
- monopōla
- monopōlium
- monotropus
- monoxylum
- mōns
- mōnstrābilis
- mōnstrātio
- mōnstrātor
- mōnstrātus 1
- mōnstrātus 2
- mōnstrifer
- mōnstrificē
- mōnstrificus
- mōnstro
- mōnstrōsus
- mōnstrum
- mōnstruōsē
- mōnstruōsus
- montāna
- montānī
- montānus
- Montānus
- monticola
- monticulus
- montifer
- montivagus
- montōsus
- montuōsa
- montuōsus
- monubilis
- monumentārius
- monumentum
- Mopsopia
- Mopsopius
- Mopsopus
- Mopsus
- mora 1
- mora 2
- mōra 3
- << >>
- morāt|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Przeſzkodnik, Interpellator, morator, Kluditoias.
-
- Jokantas 1936
- morātor, ōris m [moror] vilkintojas, delsėjas grex moratorum; kariuom. kalboje: atsilikėlis kareivis, nesuskumbąs eiti su savo dalimi, marodierius.
- Kuzavinis 2007
- morāt|or, ōris m [1. moror] 1. delsė́jas, vìlkintojas C, L;2. kar. atsilìkėlis (kareivis) CR, L
- morāt|or, ōris m [1. moror]