Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ēvād|o, ere; vāsī, vāsum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
  • Susiję: ēvāsī; ēvāsus
  • Sirvydas 1642
    • Gorſzeię. Deterior euado. Papikſtu, pikteſnis tumpu.
    • Doſtaię ſię piwo. Defæcatur ceruiſia, eliquatur à fæcibus, euadit clara, redditur limpida. Nuſiſtowi ałus, nuguła mełes ałaus.
    • Nikczemnieię, Nihili euado. Netikielu tumpu, nikſtu.
    • Vchodzę ſkąd, Subduco me, euado, ſecedo. Iźeymi iźkur.
    • Wbiegam ná wierzch, Euado in ſummum. Vźteku aukſztin.
    • wybrnąć, Emergere, euadere amnem, Iſzbriſt.
    • wylámuię ſię z więźienia, Refractis clauſtris euado, vincula carceris rũpo. Iſzſiłauźiu iźg kalines.
    • wyleczyc ſię, Conualeſcere, euadere è morbo. Iſzgit, paſweykt.
    • Wzmagam, Conualeſco, leuor morbo, euado ex morbo. Sweykſtu, paſweykſtu.
  • Daukantas 1838
    • Evado, is, vasi, vasum, vadere, îssprunkù, îssprustù.
  • Jokantas 1936
    • ē-vādo, vāsī, vāsum 3 (perf. sync. *evasti)
      1) intr.
      a) išeiti animus ex corpore evadit; balneis, oppido S; in terram L; amnis evadit in mare įteka.
      b) pabėgti, ištrūkti, pasprukti ex manibus hostium L; ex morbo; periculo L; ab iniustis iudicibus; pugnae; in ultimam aciem.
      c) užlipti, užkopti in muros L; ex sedibus in haec loca; *ad auras.
      d) trop.
      α) apie daiktus: išeiti, pasibaigti, išsipildyti somnium verum evasit; res in magnum malum; pestilentia in longos morbos evadit.
      β) apie asmenis: išeiti, pasidaryti Albucius perfectus evaserat Epicureus; timeo, quorsum evadas T.
      2) trans.
      a) pereiti *omnem videbar evasisse viam; *gradus altos.
      b) išvengti *flammam; *pestem belli.
  • Kuzavinis 2007
    • ēvād|o, ere; vāsī, vāsum [ē + vādo]
      1. vi
      1) išeĩti (ex balneīs C); ~ere in terram L išlìpti į̃ krañtą;
      2) pabė́gti, ištrū́kti, pasprùkti, išsigélbėti (ē perīculō C; ē manibus hostium L; pugnae V);
      3) užlìpti, įkópti (in mūrōs L);
      4) prk.
      a) praeĩti, baĩgtis; nescio, quōrsum haec ēvāsūra sint C nežinaũ, kuõ taĩ baĩgsis;
      b) tàpti, pasidarýti; Albucius ēvāserat perfectus Epicūreus C Albùcijus pasidãrė tìkras epikū̃rininkas;
      2. vt
      1) péreiti (vestibulum Co; amnem T);
      2) išvéngti (īnsidiās Su; flammās V)