īnscrībo

īnscrīb|o, ere; scrīpsī, scrīptum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: īnscrīptus 1

Sirvydas 1642
- Cechuię. Signo, inſcribo, imprimo. Ziminu, ~~petnitu~~ [petniiu], źimiu.
- Nápis kładę. Inſcribo. Iraſzau, iraſzu vźdemi.
- pryſkuię kogo, Stigma alicui inſcribo, Iźimiu, źymy darau.
- Wbijam wpámięć co. Imprimo animo, inſcribo animo, Indemi, iſpaudźiu śirdin.
- wpiſuię, Inſcribo, refero in librum, mando monumentis, Iraſzau.
- zápiſuię komu goſpodę, Hoſpitium inſcribo. Aźuraſzau padwariu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- īn-scrībo, scrīpsī, scrīptum 3
  a) įrašyti, užrašyti statuas inscribi iussit; buculae in femore nomen Myronis inscriptum erat; su dat. monumentis nomen; orationem in animo įspausti.
  
  b) trop. priskirti, priskaityti, primesti sibi nomen philosophi; *deos sceleri dievams primesti savo nusikaltimą; *mea dextra leto inscribenda tuo est mano ranka tavo mirties kaltininkė.
  
  c) padėti užrašą, užrašyti ant ko epistolam patri adresuoti tėvo vardu; liber qui „Oeconomicus“ inscribitur antrašte; *versā pulvis inscribitur hastā smėlys išbraižomas.

Kuzavinis 2007
- īnscrīb|o, ere; scrīpsī, scrīptum vt [1. in + scrībo]
  1. įrašýti, užrašýti (nōmen alicūjus monumentō C);
  
  2. įspáusti, įmìnti (vestīgia terrae Sl); ◊ ~ere aliquid in animō C įsidė́ti ką̃ į̃ šìrdį, įsimiñti;
  
  3. prk. priskìrti, primèsti (deōs scelerī O); ~ere sibi nōmen philosophī C vadìnti savè filosofù;
  
  4. adresúoti (epistulam patrī C); pavadìnti; liber, quī „Oeconomicus“ ~itur C knygà vadìnasi „Ūkvedỹs“; aedēs vēnālēs ~ere Pl pakabìnti skelbìmą, kàd nãmas pardúodamas;
  
  5. įspaudúoti, žénklinti (ergastula J)