- oryza
- ōs 1
- os 2
- os-
- Osca
- ōscēdo
- ōscen
- Oscēnsēs
- Oscēnsis
- Oscī
- oscillātio
- oscillo
- ōscillum 1
- oscillum 2
- ōscitābundus
- ōscitanter
- ōscitātio
- ōscitātor
- ōscito
- ōscitor
- ōsculābundus
- ōsculātio
- ōsculo
- ōsculor
- ōsculum
- Oscus
- Osī
- Osīris
- Osismī
- ōsmen
- ōsor
- ossa
- Ossa
- Ossaeus
- osseus
- ossiculum
- ossifraga
- ossifragus 1
- ossifragus 2
- ossilāgo
- ossuārium
- ossuārius
- ossuculum
- ossuōsus
- ostendo
- ostēnsio
- ostēnsiōnālis
- ostēnsīvus
- ostēnsus
- ostentātio
- << >>
- ōscul|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Susiję: ausculum
- Sirvydas 1642
-
Cáłowánie. Oſculum, ſuauium, baſium. Bućiawimas.
-
- Jokantas 1936
- ōsculum, ī n [dem. iš 1. ōs] a) burnelė, veidelis, lūpa *videt oculos et oscula; *oscula libavit natae švelniai palytėjo meilų veidelį.b) trop. bučkis *oscula dare, iungere.
- Kuzavinis 2007
- ōscul|um, ī n [dem. iš 1. ōs] 1. burnẽlė; veidẽlis O, Pt; ~a dēlībāre V bučiúoti į̃ lū́pas;2. bučinỹs, bùčkis, pabučiãvimas; ~um figere (dare, jungere, ferre) O, Pt pabučiúoti
- ōscul|um, ī n [dem. iš 1. ōs]