ūro

ūr|o, ere; ussī, ustum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)
Susiję: ussī; ustus

Sirvydas 1642
- Gorę. Ardeo, Vror, flagro, torreor, igneſco. Degu, liepſnoiu.
- Dogrzewa mi ſłońce, rc. Vror calore. Kaytinámi ſaułe.
- Palę co, Vro, vſtulo, incendiis vaſto Deginu.
- Piekę co v ognia. Torreo aliquid ignibus, vro flamma, aſſo aliquid. Kiepu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ūro, ussī, ustum 3
  1) deginti, sudeginti mortuum in urbe ne sepelito neve urito (XII lentelių įstatymas); partes quaedam terrae uruntur calore; *urenda filix; *naves, picem, ceras; *uret ignis domos; quod corpori noceat, uri secarique patimur.
  
  2) trop.
  
  a) džiovinti, deginti, svilinti, apie šaltį: šaldyti *arista solibus usta; *sitis urit fauces; *febribus uror; *herba per nives usta sušalusi; *ustus ab assiduo frigore Pontus.
  
  b) spausti, nutrinti žaizdą *urunt iuga prima iuvencos; *uri loris, virgis gauti į kailį; eos bellum Romanum urebat L kankino; *captos legibus ure tuis; pestilentiā urbem urente simul atque agros L.
  
  c) apie aistras: uždegti, kankinti *amor urit me; *urit me Glycerae nitor; *uritur Dido dega meilės aistra; quid in hospite ureris? užsidegi svečio (gen. obj.) meile?

Kuzavinis 2007
- ūr|o, ere; ussī, ustum vt
  1. dẽginti (picem O); sōl ~it O sáulė dẽgina;
  
  2. (su)dẽginti (mortuõs C); pridẽginti (vulnera Ce);
  
  3. prk.
  
  1) džiovìnti; sitis guttur ~it O troškulỹs džiovìna gómurį;
  
  2) svìlinti; frīgus ~it O šal̃tis svìlina;
  
  3) spáusti, nutrìnti; calceus ~it H bãtas spáudžia;
  
  4) (su)kélti, (su)kùrstyti (invidiam L); (pa)skãtinti (aliquem laudibus VF);
  
  5) érzinti (aliquem Te); kankìnti; amor ~it mē V manè kankìna méilė;
  
  4. dìlgyti PM