Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • ūt|or, ī; ūsus sum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LB (2)
  • Susiję: ūsus 2; ūtēns; ūtī 2
  • Sirvydas 1642
    • Kąpię ſię, Lauor, vtor, caldarijs vtor. Maudauſi, periuoſi.
    • Kąpię ſię, Lauor, vtor, caldarijs vtor. Maudauſi, periuoſi.
    • podwodą iacháć, Curſu publico vti vel i[r]e, vehiculis publicis vti. Waſztu weźtis.
    • podwodą iacháć, Curſu publico vti vel i[r]e, vehiculis publicis vti. Waſztu weźtis.
    • podwodnik, Qui curſu publico vtitur, veredarius.
    • vźywam iákiey rzeczy. Vtor, vſurpo. Wartoiu.
    • Stroię ſię, Indulgeo nimio veſtitui, ſplẽdido veſtitu vtor. Redauśi.
    • Towarzyſzę ſkiem, Familiaris ſum alicui, vtor aliquo familiariter. Sebrauiu, draugi turiu ſu kuo.
    • władam ręką, Commodè manu vtor, pro arbitrio moueo, integrum habeo vſum manus, wałdau runku.
    • záźywam czego, Fruor, potior, vtor. Wartoiu.
    • Zdrowẽ dobrze, zdrow dobrze kto. Valeo, vtor firma valetudine, habeo bellè. Galiu.
  • Jokantas 1936
    • ūtor, ūsus sum 3
      1) vartoti, naudotis, pasitarnauti kokiu daiktu, pavartoti ką su abl. ea patera mulieres ad res divinas utuntur; *ipsa sua Dido concidit usa manu; domo uti apsigyventi; ego qua consuevi arte utar oratione kalbėsiu; temporibus sapienter uti N; suo uti S; re male uti; exemplo uti; pace uti S priimti taiką arba išlaikyti taiką; medicis uti; horis nostris non sumus usi neišnaudojome; clementiā uti N pasielgti švelniai; acerbitate uti griežtai elgtis su kuo; celeritate si essemus usi kad mes būtume pasiskubę; instituto eodem uti N būti pripratusiam prie ko; acc. tik su gerundivu huic omnia utenda tradiderat; *lacte et herbis uti maitintis.
      2) trop. turėti pažintį su kuo, santykiauti, apsieiti Trebonio multos annos utor; rege †amiliariter, intime; sociis velut hostibus.
      3) turėti valetudine bona; minus idoneis equis; Phalerico portu non magno utebantur N; patre usus est diligenti N; proeliis secundis L turėti laimę mūšiuose; honore uti eiti garbingas pareigas; suis legibus.
  • Kuzavinis 2007
    • ūt|or, ī; ūsus sum dep. vi
      1. vartóti, naudótis (pecūniā C; auxiliō alicūjus C); panaudóti, pritáikyti (auctōritāte C); malē ~ī lēge C piktnaudžiáuti įstãtymu; oculīs ~ī rectē Pl geraĩ matýti; ~ī adversīs ventīs C plaũkti priẽš vė́ją; ~ī marī Cs plaũkti jū́ra; ~ī castrīs L lìkti stovỹkloje; ~ī vōce C kalbė́ti; ~ī silentiō C laikýtis tylõs; ~ī pāce Cs laikýtis taikõs; ~ī exemplō C pateĩkti pãvyzdį;
      2. maitìntis (lacte et herbīs O); gyvénti; habeo unde ~ar C turiù ìš kõ gyvénti;
      3. turė́ti; canīno ingeniō ~ī Pt turė́ti šuñs instìnktą; ~ī proeliīs secundīs L turė́ti láimę kautỹnėse; valetūdine bonā ~itur Cs jìs tùri gẽrą sveikãtą, jõ sveikatà gerà; honōre ~ī C eĩti garbìngas pãreigas;
      4. prk.
      1) bū́ti pažį́stamam, bendráuti; Treboniō multōs annōs ~or C daũg mẽtų bendráuju sù Trebònijum;
      2) el̃gtis (familiāriter C; sociīs velut hostibus S); scīre, quō pactō deceat mājōribus ~ī H žinóti, kaĩp reĩkia el̃gtis sù didúomene