- agminālis
- agminātim
- āgna
- Āgnālia
- āgnāscor
- āgnātio
- āgnātus 1
- āgnātus 2
- āgnellus
- āgnīna
- āgnīnus
- āgnitio
- āgnitor
- āgnitus
- āgnōmen
- āgnōmentum
- āgnōminātio
- āgnōscibilis
- āgnōsco
- agnua
- āgnus
- ago
- agolum
- agōn
- Agōnālia
- Agōnālis
- agōnia 1
- Agōnia 2
- agōnothetēs
- agorānomus
- Agragās
- agrammatos
- agrāria
- agrāriae
- agrāriī
- agrārius
- agrestis 1
- agrestis 2
- agricola
- Agricola
- agricolāris
- agricolātio
- agricultio
- agricultor
- agricultūra
- Agrigentīnī
- Agrigentīnus
- Agrigentum
- agrimēnsor
- agrimōnia
- << >>
- Agōnāli|a, um (~ōrum) n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga) arba 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, tikrinis. Skiemenys: BLLBB (5)
- Susiję: Agōnia 2
- Jokantas 1936
agōnium, iī n [„auka“, iš senovės išnykusio žodžio ago, ōnis „aukojantis žynys“] a) aukojamasai gyvulys *pecus antiquus dicebat „agonia“ sermo.b) papr. pl. aukojimai, aukų šventė, sausio 9 d. Janaus (Janus) garbei; Agōnālis, e [iš agō „aukojantis žynys“] aukos, aukų *lux, *dies agonalijų diena, pl. Agōnālia = Agōnia.
- Kuzavinis 2007
- Agōnāli|a, um (ir ~ōrum) n [1. agōnia] Agonãlijos, rom. aukų šventė (sausio 9, kovo 17, gegužės 21 ir gruodžio 11) O