- apicātus
- Apīcius
- apicula
- Apidanus
- apinae
- Apiolae
- apis
- Āpis
- apīscor
- apium
- aplūda
- aplustra
- aplustre
- apo-
- apocalypsis
- apocha
- apoclētī
- apocopa
- apocopo
- apocryphus
- apoculo
- apodīcticus
- apodytērium
- apographon
- Apollināre
- Apollināris
- Apollineus
- Apollo
- Apollodōrus
- Apollōnia
- Apollōniātēs 1
- Apollōniātēs 2
- Apollōnidēnsēs
- Apollōniēnsēs
- Apollōniēnsis
- Apollōnis
- Apollōnius
- apologātio
- apologēticum
- apologia
- apologismus
- apologo
- apologus
- Aponus
- apophorēta
- apophthegma
- apoproēgmena
- aporia
- aporior
- aposiōpēsis
- << >>
- Apollinār|e, is n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, tikrinis. Skiemenys: BLBLB (5)
- Jokantas 1936
Apollo, inis (retai -ōnis, -ōnī L) m [Ἀπόλλων] Apolonas, Jupiterio ir Latonos sūnus, Dianos brolis, dievaitis šaudymo iš lanko, pranašysčių, poezijos, muzikos, medicinos, vėliau garbinamas kaipo saulės dievas; trop. A. šventovė. lš čia a) Apollināris, e Apolonui pašvęstas, Apolono... *laurea, ludi; subst. Apollināre, is n Apolonui pašvęsta aikštė.b) Apollineus 3 Apolono urbs A. = Delos; *vates = Orpheus.