Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • Bēl|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LB (2)
  • Jokantas 1936
    • Bēlus, ī m [Βῆλος] iš pradžių vyriausias semitų dievas Baal arba Bel, graikų mitologijoje sumaišytas su Azijos karaliais. Iš jo esą kilę:
      a) senų senovės Babilono karalius.
      b) Tiro karalius, Didonos tėvas.
      c) Egipto karalius, Danajaus ir Egipto tėvas; iš čia:
      α) Bēlīdēs, ae, m Belo ainis: Linkėjus ir Palamedas.
      β) Bēlides, um f Belo anūkės, Danajaus dukters, danaidės.
  • Kuzavinis 2007
    • Bēl|us, ī m Bèlas:
      1) babiloniečių ir asirų žemės dievas, dievų valdovas, pasaulio ir Asirijos kūrėjas, A, O;
      2) legendinis Egipto valdovas, Danajo, Egipto ir Kefėjo tėvas, 50 Danaidžių senelis, C, V;
      3) Tyro karalius, Didonės tėvas, V;
      4) Finikijos upė, įtekanti į Viduržemio jūrą, T