- Dīno
- Dīnocratēs
- Dīnōn
- dīnōsco
- dīnoto
- dīnumerābilis
- dīnumerātio
- dīnumerātor
- dīnumero
- dinummium
- Dio
- diōbolāris
- diōcēsis
- Diocharēs
- Diocharīnus
- Dioclētiānus
- Diodōrus
- Diodotus
- dioecēsis
- dioecētēs
- Diogenēs
- diōgmītae
- Diomēdēs
- Diomēdēus
- Diōn
- Diōna
- Diōnaeus
- Dionȳsēus
- Dionȳsia
- Dionȳsius 1
- Dionȳsius 2
- Dionȳsus
- dioptra
- Dioscūrī
- diōta
- Dijovis
- Dīphilus
- diphthera
- diphtongo
- diphtongus
- diplinthius
- diplōma
- diplōmaticus
- dipsacus
- dipsas
- dipteros
- diptychum
- dīpund-
- Dipylon
- dir-
- << >>
- Di|o (~ōn), ōnis m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BL (2)
- Susiję: Dio
- Jokantas 1936
Diōn žiūr. Diō.
- Kuzavinis 2007
- Di|o (~ōn), ōnis m Diònas, Platono draugas, 357 m. pr. Kr. išvadavęs gimtąjį Sirakūzų miestą iš Dionisijaus Jaunesniojo tironijos; sąmokslininkų nužudytas 354 m. pr. Kr., C, N