- ducātus
- ducēnārius 1
- ducēnārius 2
- ducēnī
- ducentēsima
- ducentēsimus
- ducentī
- ducentiēs
- ducentum
- dūco
- ductārius
- ducticius
- ductilis
- ductim
- ductio
- ductito
- ducto
- ductor
- ductus 1
- ductus 2
- dūdum
- duellātor
- duellicus
- duellum
- Duīlius
- duim
- duint
- duis
- dulce 1
- dulce 2
- dulcēdo
- dulceo
- dulcēsco
- dulcia
- dulciārium
- dulciārius
- dulciculus
- dulcifer
- dulcifico
- dulciloquus
- dulciola
- dulcis
- dulcitās
- dulciter
- dulcitūdo
- dulco
- dulcor
- Dulgubniī
- dūlicē
- Dūlichia
- << >>
- Duīli|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BLBB (4)
- Jokantas 1936
Duēlius, Duellius žiūr. Duilius.- Duēlius, Duellius žiūr. Duilius.
- Duīlius 3 (Duillius, senov. forma Duēlius, Duellius) romėnų giminės vardas; Gaius D. 260 pr. Kr. nugalėjo kartaginiečius jūrų mūšyje.
- Duīlius 3 (Duillius, senov. forma Duēlius, Duellius) romėnų giminės vardas; Gaius D. 260 pr. Kr. nugalėjo kartaginiečius jūrų mūšyje.
- Kuzavinis 2007
- Duīli|us, ī m Duìlijus, rom. nōmen; C. ~us Gãjus Duìlijus, konsulas, 260 m. pr. Kr. nugalėjęs kartaginiečius jūrų mūšyje; jo garbei buvo pastatyta Columna Rōstrāta C, Fl