- epicēdīon
- epicephalium
- Epicharmus
- epichysis
- epicī
- Epiclērus
- epicōpus
- Epicratēs
- epicrocus
- Epictētus
- Epicūrēī
- Epicūrēus
- Epicūrus
- epicus
- Epidamniēnsis
- Epidamnius
- Epidamnus
- Epidaphnē
- Epidaurius
- Epidaurus
- epidēmia
- Epidicazomenos
- epidīcticus
- epidromus
- Epigonī
- epigramma
- epigrus
- epilēpsia
- epilēpticus
- epilogus
- Epimenidēs
- Epimētheus
- Epimēthis
- Epiphanēa
- Epiphania
- epiphora
- Ēpīrēnsis
- Ēpīrōtae
- Ēpīrōticus
- Ēpīrus
- episcaenium
- episcopālis
- episcopius
- episcopus
- epistola
- epistolāris
- epistolium
- epistomium
- epistula
- epistȳlium
- << >>
- Epigon|ī, ōrum m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BBBL (4)
- Jokantas 1936
Epigonī, ōrum m [ἐπίγονοι] epigonai, sūnūs septynių didvyrių, žuvusių karo žygyje prieš Tebus, vienos Eschilo tragedijos pavadinimas.