- Surasta: 5295
- Genūsus
- Gergovia
- Germalus
- Germānī
- Germānia
- Germānicus 2
- Germānicus 3
- Gerōnium
- Gēryōn
- Gēryonēs
- Getae
- Gigantēs
- Gigās
- Glabrio
- Glaucus
- Glycera
- Glycōn
- Gnaeus
- Gnatho
- Gnathōnicī
- Gnātia
- Gnidiī
- Gnidus
- Gnōsias
- Gnōsiī
- Gnōsis
- Gnōsus
- Golgī
- Golgothā
- Gomphēnsēs
- Gomphī
- Gonnī
- Gordium
- Gordius
- Gordyaeī
- Gōrgē
- Gorgiās
- Gorgō
- Gorgobina
- Gorgona
- Gorgonēs
- Gortȳna
- Gortȳnia
- Gortȳniī
- Gothī
- Gotīnī
- Gotōnēs
- Gracchus
- Grādīvus
- Graeca
- Graecia
- Graecigena
- Graecostasis
- Graeculus 2
- Graecum
- Graecus 2
- Grajī
- Grājocelī
- Grājugena
- Grānicus
- Grātiae
- Grātianopolis
- Grātiānus
- Grātidia
- Grātidius
- Grattius
- Graviscae
- Grudiī
- Grȳnium
- Gyara
- Gyaros
- Gyās
- Gȳgēs
- Gylippus
- Gyndēs
- Gythēum
- Hadria
- Hadriānī
- Hadriānus 2
- Hadriāticum
- Haedī
- Haemōn
- Haemonia
- Haemonidēs
- Haemonis
- Haemus
- Halaesa
- Halēs
- Haliacmōn
- Haliartiī
- Haliartus
- Halicarnāssiī
- Halicarnāssus
- Halicyae
- Halicyēnsēs
- Halus
- Halys
- Hamilcar
- Hannibal
- Hanno
- Hāran
- >>
- Graeci|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
Graecī, ōrum m [Γραικοί] graikai; sing. Graecus, ī m graikas, Graeca, ae f graikė. iš čia a) Graecus 3 graikų, graikiškas Graeci homines kalbant iš aukšto, panašiai kaip Graeculus; subst. Graecum, ī n graikiška e Graeco in Latinum convertere; adv. Graecē graikiškai loqui.b) Graeculus 3 [dem. iš Graecus] graikų, graikiškas (peikiamai) homines G. žmonelės Graikijoje, †ancilla.c) Graecia, ae f Graikija, taip pat vadinamoji Didžioji Graikija (Magna, maior Graecia) žemutinėje Italijoje; *magna Gr. Italija.d) Graecānicus 3 kilęs iš graikų, graikų pavyzdžiu.
- Kuzavinis 2007
- Graeci|a, ae f Graĩkija; Magna ~a C etc. Didžióji Graĩkija, graikų kolonijos pietų Italijoje
