- hinnītus
- hinnula
- hinnuleus
- hinnulus
- hinnus
- hio
- hippacē
- hippāgo
- hippagōgoe
- hippalus
- Hipparchus
- Hippiās
- Hippo
- hippocampus
- hippocentaurus
- hippocomus
- Hippocratēs
- Hippocraticus
- Hippocrēnē
- Hippodamē
- Hippodamia
- hippodamus
- hippodromus
- Hippolytē
- Hippolytus
- hippomanes
- Hippomenēis
- Hippomenēs
- Hippōnactēus
- Hippōnax
- Hippōnēnsēs
- Hippōnēnsis
- hippopēra
- Hippopodes
- hippopotamus
- hipposelīnum
- Hippotadēs
- hippotoxota
- hippūris
- hippūrus
- hīr
- hīra
- hircīnus
- hircipēs
- hircōsus
- hirculus
- hircuōsus
- hircus
- hirnea
- hirnula
- << >>
- Hippolyt|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
Hippolytus, ī m [Ἱππόλυτος] Tezejaus sūnus, atmetė savo pamotės Fedros meilę ir dėl to buvo apšmeižtas tėvui, kurio prakeikimu išgąsdinti arkliai jį suplėšė, bet Eskulapo buvo vėl išgydytas; Diana nugabeno jį į savo šventą miškelį prie Aricijos, kur buvo garbinamas kaipo Virbius.
- Kuzavinis 2007
- Hippolyt|us, ī m Hipolìtas, Tesėjo ir Hipolitės sūnus, O, V, Sen