- litterālis
- litterārius
- litterātē
- litterātor
- litterātōrius
- litterātūra
- litterātus
- litterula
- Lituānī
- Lituānia
- Lituānicus
- litūra
- lītūrgus
- litus 1
- lītus 2
- lituus
- līvēdo
- līveo
- līvēsco
- līvī
- Līvia
- Līviānus
- līvidinus
- līvidus
- Līvius 1
- Līvius 2
- Livo
- Livonia
- līvor
- līx
- līxa
- līxius
- līxīvia
- līxīvium
- līxīvius
- līxīvus
- lixula
- lobus
- loca
- locālis
- locāliter
- locārium
- locārius 1
- locārius 2
- locāticius
- locātio
- locātor
- locātum
- locellus
- locito
- << >>
- 1. Līvi|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
Līvius 3 giminės vardas; yp. yra žinomi: a) Marcus L. Drusus, žiūr. Drusus.b) Livia (Drusilla) iš pradžių ištekėjusi už Tib. Claudius Nero, Tiberijaus ir Druzo motina, paskiau ištekėjusi už Augusto.c) Livia arba Livilla, Germaniko sesuo.d) Marcus L. Salinator, Hasdrubalo nugalėtojas prie Metauro.e) L. Andronīcus, nelaisvėn paimtas graikas iš Tarento (apie 240 pr. Kr.), seniausias romėnų poetas, epinės ir dramatinės romėnų poezijos pradžninkas; išvertė Odiseją.f) Titus L. istorikas (59 pr. Kr. — 17 po Kr.) iš Patavijos (Padua), parašė romėnų istoriją nuo Romos įkūrimo iki Druzo mirties (9 pr. Kr.) 142 knygose, iš kurių 35 išliko (1—10, 21—45); iš čia Līvius 3 ir Līviānus 3 Livijaus.
- Kuzavinis 2007
- Līvi|us, ī m Lìvijus, rom. nōmen; ~us Andronīcus Lìvijus Andronìkas (284–204 m.), graikas iš Tarento, libertinas, seniausias romėnų poetas, epinės ir draminės romėnų poezijos pradininkas, išvertęs į lotynų kalbą Homero Odisėją, C; Titus ~us Tìtas Lìvijus (59 m. pr. Kr.–17 m. po Kr.), garsus romėnų istorikas iš Patavijaus (dab. Paduvos) Se, Su etc.