Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. Latīn|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Láćiná, łaćinſka mowá. Latina lingua. łotiniſzkas lieźuwis.
    • Láćinſki. Latinus. łatiniſzkas.
    • Kompozycya ſzkolna, piſánie dla ćwiczenia w łáćinie. Exercitatio latina, ſtylus latinus, exercitatio ſcribendi argumẽtum. Pratinimaſis łotinoy.
    • Kompozycya ſzkolna, piſánie dla ćwiczenia w łáćinie. Exercitatio latina, ſtylus latinus, exercitatio ſcribendi argumẽtum. Pratinimaſis łotinoy.
  • Jokantas 1936
    • Latium, iī n sritis vidurinėje Italijoje su vyriausiu miestu Roma; trop. †ius Latii arba ties. †Latium lotynų teisė (žiūr. Latinitas). iš čia
      1) Latius 3 lotynų *montes; romėnų *forum.
      2) Latiālis, e ir Latiāris, e Lacijaus *populus; Juppiter Latiaris kaipo lotynų sąjungos globėjas; jo šventė Latiar, āris n.
      3) Latīnus 3 lotynų lingua, nomen; convertere in Latinum versti į lotynų k.; Latine loqui; feriae L. arba ties. Latīnae, ārum f lotynų sąjungos šventė pavasarį ant Albanų kalno L; subst. Latīnus, ī m
      a) lotynas, Lacijaus gyventojas; pl. lotynai L, taip pat: žmonės, turėję ius Latii (žiūr. Latinitas); iš čia vėl Latīniēnsis, e ir subst. Latīniēnsēs, ium m lotynai.
      b) Laurento karalius, išleidęs savo dukterį Laviniją už Enejaus.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. Latīn|us, a, um adj. [Latium] (comp. ~ior MA, sup. ~issimus Hi) lotỹnų, lotỹniškas; lingua ~a C lotỹnų kalbà; vertere ex Graecō in ~um sermōnem L ver̃sti ìš graĩkų į̃ lotỹnų kal̃bą; ~us casus Vr lotỹniškas liñksnis, t. y. abliatỹvas (tokio linksnio nebuvo graikų kalboje)