- lūdificātor
- lūdifico
- lūdificor
- lūdīmagister
- lūdio
- lūdius
- lūdo
- lūdus
- luēs
- Lugdūnēnsis
- Lugdūnum
- lūgeo
- Lugiī
- lūgubre
- lūgubria
- lūgubris
- lūgubriter
- luitio
- lumbāgo
- lumbifragium
- lumbrīcus
- lumbulus
- lumbus
- lūmen
- lūminar
- lūmināre
- lūmināria
- lūmino
- lūminōsus
- lūna
- Lūna 1
- Lūna 2
- lūnāris
- lūnāticus 1
- lūnāticus 2
- lūnātus
- Lūnēnsis
- lūno
- lūnula
- luo 1
- luo 2
- lupa
- lupāna
- lupānar
- lupānāris
- lupānārium
- lupāta
- lupātria
- lupātus
- Lupercal
- Lupercālia
- Lupercālis
- Lupercus
- lupī
- Lūpia
- lupīnāceus
- lupīnārius 1
- lupīnārius 2
- lupīnum
- lupīnus 1
- lupīnus 2
- lupio
- lupor
- lupula
- lupulus
- lupus
- Lupus
- lūra
- lurchinābundus
- lurcho
- Lurco
- lurco 1
- lurco 2
- lurcor
- lūreo
- lūria
- lūridātus
- lūridus
- lūror
- luscinia
- lusciniola
- luscinius 1
- luscinius 2
- luscinus
- lusciōsus
- luscitio
- luscitiōsus
- luscus
- lūsī
- lūsio
- Lūsītānī
- Lūsītānia
- Lūsītānus
- lūsito
- lūsor
- lūsōrium
- lūsōrius
- lūstra
- lūstrāgo
- lūstrālis
- lūstrāmen
- >>
- Lupercāli|a, um n
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, tikrinis. Skiemenys: BLLBB (5)
- Jokantas 1936
Lupercus, ī m [lupus — arceo] senovės italų dievaitis, gyvulių globėjas, identifikuojamas su graikų Panu; Lupercī, ōrum m vaidilos, kurie Luperko garbei ruošdavo šventes su iškilmėmis, vadinamąsias luperkalijas: Lupercālia, ium ir iōrum n, vasario 15 d. Palatino kalne, šventoje grotoje, vadinamoje Lupercal, ālis n.
- Kuzavinis 2007
- Lupercāli|a, um n [Lupercālis] Luperkãlijos, romėnų šventė Palatino kalne Luperko garbei (vasario 15 d.) C