- ministrātōrius
- ministrātrīx
- ministro
- minitābiliter
- minitābundus
- minitātio
- minito
- minitor
- minium
- mino
- Mīnōis
- Mīnōius
- minor 1
- minor 2
- minōrātio
- minōrēs
- Minōrica
- minōro
- Mīnōs
- Mīnōtaurus
- Mīnōus
- mintrio
- Minturnae
- Minturnēnsis
- Minucius 1
- Minucius 2
- minuī
- minuīsco
- minum-
- minuo
- minūrio
- minurrio
- minurritiōnēs
- minus 1
- minus 2
- minus 3
- minusculus
- minūtal
- minūtātim
- minūtātus
- minūtē
- minūtia
- minūtiēs
- minūtim
- minūtio
- minūtulus
- minūtus
- mīnxī
- Minyae
- Minyās
- << >>
- 1. Minuci|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BBBB (4)
- Jokantas 1936
Minucius 3 giminės vardas; Quintus M. Rufus, 217 pr. Kr. magister equitum, kai diktatorium buvo Q. Fabius Maximus Cunctator; adj. via Minucia iš Romos į Brundizijų.
- Kuzavinis 2007
- 1. Minuci|us, ī m Minùcijus, rom. nōmen; Q. ~us Rūfus Kvìntas Minùcijus Rùfas, Kvinto Fabijaus Kunktatoriaus kavalerijos vadas (217 m. pr. Kr.) L, N; M. ~us Fēlīx Márkas Minùcijus Fèliksas, kilęs iš Afrikos, krikščionių rašytojas (III a.) La