- prōlocūtus
- prologus
- prōlongātīvus
- prōlongo
- prōloquium
- prōloquor
- prōlubium
- prōlūdium
- prōlūdo
- prōluo
- prōlūsī
- prōlūsio
- prōlūsus
- prōlūtus
- prōluviēs
- prōluvio
- prōmāno
- prōmercālis
- prōmerciālis
- prōmercium
- prōmereo
- prōmereor
- prōmeritum
- prōmeritus
- Promētheus 1
- Promēthēus 2
- Promēthīdēs
- prōminēns 1
- prōminēns 2
- prōmineo
- prōminulus
- prōmiscam
- prōmiscē
- prōmiscuē
- prōmiscus
- prōmiscuus
- prōmīsī
- prōmissio
- prōmissor
- prōmissum
- prōmissus
- prōmitto
- prōmo
- prōmoneo
- prōmontōrium
- prōmōta
- prōmōtio
- prōmōtor
- prōmōtus
- prōmoveo
- << >>
- 1. Promēth|eus, eī (~eos) m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (graikiški -eu- kamienai), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BLL (3)
- Jokantas 1936
Promēthe͡us, eī m [Προμηθεύς] Jupiterio sūnus, Deukaliono tėvas, nulipdė žmones iš molio ir įkvėpė jiems iš dangaus atnešta ugnimi gyvybę; užtai Jupiteris prikalė jį prie Kaukazo, kur buvo kirlio draskomas, iki pagaliau Herkulis paleido; iš čia †Promēthēus 3 Prometejaus; †Promēthīdēs, ae m P-jaus sūnus = Deucalion.
- Kuzavinis 2007
- 1. Promēth|eus, eī m Prometė́jas, titano Japeto ir Klimenės sūnus, Epimetėjo brolis, Deukaliono tėvas, pasak mito, sutvėręs iš molio žmones ir įkvėpęs jiems iš dangaus atnešta ugnimi gyvybę; už tai Jupiterio įsakymu prikaltas prie uolos Kaukaze, kur buvo erelio draskomas, kol jo neišvadavo Heraklis, C, V, Vr