- rūdus 2
- rūfēsco
- rūfius
- rūfo
- Rufrae
- Rufrium
- Rūfulī
- rūfulus
- rūfus
- Rūfus
- rūga
- Rugiī
- rugio
- rugītus
- rūgo
- rūgōsus
- ruīna
- ruīnōsus
- Rullus
- rūma
- rūmen
- rumex 1
- rumex 2
- rūmigo
- Rūmīna
- Rūmīnālis
- rūminālis
- rūminātio
- rūminātor
- rūmino
- rūminor
- rūmis
- rūmor
- rumpia
- rumpo
- rumpus
- rūmusculus
- runcātio
- runcātor
- runcātrīx
- runcina
- runcino
- ruo 1
- ruo 2
- rūpēs
- rūpeus
- rupex
- rūpī
- rūpicapra
- rupico
- << >>
- Rūmīn|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
Rūmīna, ae f [senov. rūma, ae f „motinos krūtis“] žindančių deivė; iš čia Rūmīnālis, e Ruminos †arbor fygos medis, po kuriuo Romulas ir Remos buvę vilkės žindomi; taip pat *Rūmina ficus.
- Kuzavinis 2007
- Rūmīn|a, ae f [rūmis] Ruminà, romėnų deivė, žindyvių ir žindomų kūdikių globėja, L, Vr