- tīrōcinium
- Tīrōniānus
- tīruncula
- tīrunculus
- Tīryns
- Tīrynthius 1
- Tīrynthius 2
- tīs
- Tīsagorās
- tisan-
- tisicus
- Tīsiphonē
- Tīsiphonēus
- Tissaphernēs
- Tissē
- Tissēnsēs
- Tītān
- Tītānēs
- Tītānia
- Tītāniacus
- Tītānides
- Tītānis 1
- Tītānis 2
- Tītānius
- Tītānus
- Tīthōnia
- Tīthōnius
- Tīthōnus
- titibillīcium
- Titiēnsēs
- Titiēs
- tītillātio
- tītillo
- tītillus
- titio 1
- titio 2
- Titius 1
- Titius 2
- titivillīcium
- titubanter
- titubantia
- titubātio
- titubo
- titulo
- titulus
- Tituriānus
- Titurius
- Titus
- Tityos
- Tītyrus
- << >>
- Tītān|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Susiję: Tītān; Tītānēs
- Jokantas 1936
Tītān, ānis m [Τιτάν], kartais Tītānus, ī m titanas, papr. pl. Tītānes arba Tītānī senoji dievų giminė, Dangaus (Urano) ir Žemės (Gejos) šeši sūnūs: Cronos (Saturnus), Hyperion, Oceanus, Coeus, Crius ir Japetus. Po Urano viešpatavo Saturnas. Bet ir iš jo paveržė sostą Jupiteris. Titanus Jupiteris uždarė į Tartarą. Sing. apie dievybę, kilusią iš vieno kurio titano, yp. apie Saulės dievą (Sol), Hiperiono sūnų; iš čia †Tītāniacus 3 ir Tītānius 3 titano, titanų, titaniškas; subst. Tītānia, f titano duktė arba ainė, pvz. Latona, Kejaus (Coeus) duktė, Diana, Latonos duktė; Tītānis, idis f titano duktė, Tetidė ir Kirkė.
- Kuzavinis 2007
- Tītān|us, ī m E = Tītān