- tyrannoctonus
- tyrannus
- Tyrās
- Tyriī
- Tyrius
- tȳrotarīchum
- Tyrrhēnī
- Tyrrhēnia
- Tyrrhēnus
- Tyrrhidēs
- Tyrrhus
- Tyrtaeus
- Tyrus
- U
- ūber 1
- ūber 2
- ūberius
- ūbero
- ūberrimē
- ūbertās
- ūbertim
- ubi 1
- ubi 2
- ubicumque
- Ubiī
- ubilibet
- ubinam
- ubiquāque
- ubīque
- ubiubi
- Ūbius
- ubivīs
- UC
- ūdo 1
- ūdo 2
- ūdus
- Ūfēns
- Ūfentīnus
- ulcerātio
- ulcero
- ulcerōsus
- ulcīscor
- ulcus
- ulcusculum
- ūlīginōsus
- ūlīgo
- Ulixēs
- Ulixeus
- ūllus
- ulmeus
- << >>
- Ubi|ī, ōrum m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BBL (3)
- Jokantas 1936
Ūbiī, ōrum m germanų kilmės tauta dešiniojoje Reino pusėje prie Kelno, vėliau kairiojoje pusėje. Āra Ūbiōrum ubijų pastatytas turbūt Augustui aukuras netoliese dabart. Kelno; Ūbius 3 ubijų.
- Kuzavinis 2007
- Ubi|ī, ōrum m ùbijai, germanų gentis prie Reino, dabartinio Kelno apylinkėse, Cs, T