- vēsīco
- vēsīcula
- vēsīculōsus
- Vesontio
- vespa
- Vespasiānus
- vesper
- vespera
- vesperālis
- vesperāsco
- vesperātus
- vesperāvī
- vesperī
- vesperna
- vesperor
- vespertīlio
- vespertīna
- vespertīnus
- vesperūgo
- vesperus 1
- vesperus 2
- vespillo
- Vesta
- Vestālia
- Vestālis 1
- Vestālis 2
- vester 1
- vester 2
- vestiārium
- vestiārius 1
- vestiārius 2
- vestibulum
- vesticeps
- vesticontubernium
- vesticula
- vestīgātio
- vestīgātor
- vestīgium
- vestīgo
- vestīmentum
- Vestīnī
- Vestīnus 1
- Vestīnus 2
- vestio
- vestiplica
- vestis
- vestītor
- vestītus 1
- vestītus 2
- vestrās
- << >>
- 1. Vestāl|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
Vesta, ae f [ἑστία „židinys“] namų židinio bei ugnies, namų buities apskritai ir doro šeimyninio gyvenimo deivė; šventoji ugnis degė jos apskritoje šventovėje, Palatino pakalnėje, be paliovos vaidilučių palaikoma vyriausiojo pontifiko (pontifex maximus) priežiūroje; todėl *Vestae sacerdos; *V. Iliaca nes Enejus Vestos garbinimą iš Trojos įvedęs į Italiją; trop. Vestos šventovė, taip pat šventoji ugnis; iš čia Vestālis, e a) Vestos virgo Vestalis ir subst. Vestālis, is f Vestos vaidilutė, vestalė; jų buvo 4, paskiau 6, turėjo gyventi skaistybėje ir būti deivės tarnyboje 30 metų; subst. Vestālia, ium n Vestos Šventė birželio 9 d.b) vestalės, vaidilutės *oculi.
- Kuzavinis 2007
- 1. Vestāl|is, e adj. [Vesta] Vèstos (sacra O); virgo ~is C, L Vèstos vaidilùtė, vestãlė