- abortīvum
- abortīvus
- aborto
- abortum
- abortus 1
- abortus 2
- abra
- abrādo
- Ābrahamus
- abrāsio
- abrāsus
- abrelictus
- abrenūntio
- abreptus
- abripio
- abrōdo
- abrogātio
- abrogo
- abrōsī
- abrōsus
- abrotonum
- abrumpo
- abruptē
- abruptio
- abruptum
- abruptus
- abs
- abs-
- Absalōn
- abscēdo
- abscessio
- abscessus
- abscīdo
- abscindo
- abscīsē
- abscīsio
- abscissus
- abscīsus
- absconditē
- absconditus
- abscondo
- abscōnsio
- abscōnsor
- abscōnsus
- absectus
- absēns
- absentia
- absentīvus
- absento
- absilio
- << >>
- abrupt|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: ALB (3)
- Sirvydas 1642
-
Przerwa, Abruptum, n. præcipitium, abruptus locus, prærupta rupes, &c. pranaſzas.
-
- Jokantas 1936
- abruptus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš abrumpo] status, staigus, tiesmukas †ripae abruptissimae; †rupes; subst. abruptum, ī n stati bedugnė *sorbet in abruptum fluctus; trop. †per obrupta per didelius pavojus; †in abruptum tractus ant pražūties krašto.
- Kuzavinis 2007
- abrupt|um, ī n [abruptus] 1. skar̃dis, pakriū́tė, kriaũšis; prarajà, pragarmė̃, bedùgnė V, PJ;2. prk. pražūtìs, mir̃tinas pavõjus; in ~um tractūs T añt pražūtiẽs krãšto; per ~a T per̃ didžiuliùs pavojùs
- abrupt|um, ī n [abruptus]