- abscessus
- abscīdo
- abscindo
- abscīsē
- abscīsio
- abscissus
- abscīsus
- absconditē
- absconditus
- abscondo
- abscōnsio
- abscōnsor
- abscōnsus
- absectus
- absēns
- absentia
- absentīvus
- absento
- absilio
- absimilis
- absinthiātus
- absinthium
- absis
- absisto
- absolūtē
- absolūtio
- absolūtōrius
- absolūtus
- absolvo
- absonē
- absonus
- absorbeo
- absorbitio
- absorptio
- absp-
- absque 1
- absque 2
- abstantia
- abstēmius
- abstentio
- abstentus
- abstergeo
- abstergo
- absterreo
- abstersī
- abstersus
- abstināx
- abstinēns
- abstinenter
- abstinentia
- << >>
- absolūt|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LBLL (4)
- Jokantas 1936
absolūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš absolvo] a) užbaigtas, visiškas, tobulas perfectus atque a. visiškai tobulas; neque appellatur vita beata, nisi confecta et absoluta.b) besąlyginis, neaprėžtas, absoliutus necessitudo simplex et absoluta.
- Kuzavinis 2007
- absolūt|ē adv. [absolūtus] (comp. ~ius Pri) 1. vìsiškai, visái, labaĩ (beātus C; doctus Su);2. kategòriškai, besą́lygiškai, tikrų̃ tikriáusiai (respondēre Dig)
- absolūt|ē adv. [absolūtus] (comp. ~ius Pri)