- abscīdo
- abscindo
- abscīsē
- abscīsio
- abscissus
- abscīsus
- absconditē
- absconditus
- abscondo
- abscōnsio
- abscōnsor
- abscōnsus
- absectus
- absēns
- absentia
- absentīvus
- absento
- absilio
- absimilis
- absinthiātus
- absinthium
- absis
- absisto
- absolūtē
- absolūtio
- absolūtōrius
- absolūtus
- absolvo
- absonē
- absonus
- absorbeo
- absorbitio
- absorptio
- absp-
- absque 1
- absque 2
- abstantia
- abstēmius
- abstentio
- abstentus
- abstergeo
- abstergo
- absterreo
- abstersī
- abstersus
- abstināx
- abstinēns
- abstinenter
- abstinentia
- abstineo
- << >>
- absolūti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
Dokonánie, dokończenie, Perfectio, abſolutio, peractio, Pabayga, gałas. - Doſkonáłość, Perfectio, abſolutio, virtus. Tobulibe.
-
- Jokantas 1936
- absolūtio, ōnis f [absolvo] a) išteisinimas, atleidimas virginum; maiestatis už didenybės įžeidimą.b) atlikimas, tobulumas.
- Kuzavinis 2007
- absolūti|o, ōnis f [absolvo] 1. ištéisinimas; ~ōnem dare Ju ištéisinti;2. atlikìmas; tobulùmas C;3. bažn. núodėmių atleidìmas Eccl;4. vėl. atskyrìmas (animae et corporis Am)
- absolūti|o, ōnis f [absolvo]