Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • absolv|o, ere; solvī, solūtum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
  • Susiję: absolūtus
  • Sirvydas 1642
    • Dokonywam czego, Finio, perficio, abſoluo, conſummo, Pabaygiu, gału darau, dadirbu.
    • Dorabiam czego, Finio, perficio, abſoluo, perago opus. Dadirbu, baygiu darbu.
    • odmawiam paćierze, Abſoluo, recitando percurro preces, Atkałbu poterius.
    • odprawiam kogo, Miſſum facio, dimitto, abſoluo creditorem. Atateyſiu.
    • Pełnienie do kogo, Potatio quæ vno ſpiritu abſoluitur, largus hauſtus alternus. Piłnos iźgierimas.
    • Rozgrzeſzam, Abſoluo à peccato, remitto, dimitto peccata. Atłeydźiu kałtes.
  • Jokantas 1936
    • ab-solvo, solvī, solūtum 3
      a) atrišti, paleisti, atpalaiduoti se absolvere ab aliquo; aliquem aliqua re SL; is annus populum Romanum longo bello absolvit.
      b) išteisinti teisme Valerius absolūtus est Hortensio defendente; omnibus sententiis absolvi vienu balsu; su gen. kaltės caedis, iniuriarum; Neronis iudicio non te absolutum esse improbitatis; reum criminis pripažinti kaltinamąjį nekaltu; aliquem suspicione daugiau nebeįtarti; aliquem capitis atleisti nuo mirties bausmės; su abl. aliquem ambitu, crimine L; de praevaricatione.
      c) pabaigti picturae partem incohatam; cetera quam paucissimis absolvam S atvaizduosiu; tectum, opera.
      d) atlikti aliquem PT užmokėti kam skolą, atsiteisti; hoc (abl.) primum te absolvo tatai sakau aš tau pirm viso ko.
  • Kuzavinis 2007
    • absolv|o, ere; solvī, solūtum vt [ab + solvo]
      1. atrìšti, atpalaidúoti, paléisti (asinum Ap); atvérti, atidarýti (valvās stabulī Ap); išláisvinti, išvadúoti (ā vinculīs Pl; cūrā S);
      2. prk.
      1) ištéisinti (teismo sprendimu); omnibus sententiīs ~ī C bū́ti víenbalsiai ištéisintam; ~ere reum crīminis C pripažìnti káltinamąjį nekaltù; ~ere aliquem capitis N dovanóti kám mirtiẽs baũsmę;
      2) (pa)baĩgti, užbaĩgti (opus Cs); atlìkti, įvýkdyti (promissa Vr);
      3) (iš)dė́styti; paucīs ~ere S trumpaĩ išdė́styti (papãsakoti);
      3. sumokė́ti, atsilýginti, atsiteĩsti; ~ere creditōrem Dig grąžìnti skõlą skõlintojui;
      4. bažn. atléisti núodėmes Eccl