abstraho

abstrah|o, ere; traxī, tractum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: abstractus

Sirvydas 1642
- Odćiągam co albo kogo, Abſtraho, retraho, auoco, reuoco, milites à bello. Atatraukiu.
- odrywam co, Abripio, auello, abſtraho, reuoco ab opere. Atatraukiu.
- odrywam ſię, Abſtraho me. Atſitraukiu.
- Odwłoczę co, Trahendo quid amoueo, abſtraho. Atatraukiu, atwełku.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- abs-traho, trāxī, tractum 3
  a) atitraukti, pagrobti, išplėšti de matris complexu; ex oculis hominum L; suos ab se liberos abstractos dolebant; aliquem in servitutem; †ad supplicium.
  
  b) trop.
  
  α) atitolinti, atskirti, atitraukti si animus se a corpore abstrahet; a sensu mentis; su abl. frumento ac commeatu abstractus atkirstas; su dat. †parto iam decori; copias a Lepido sukurstyti pamesti; pecuniā a bono in pravum abstractus S patrauktas iš dorybės kelio prie bloga.
  
  β) sulaikyti, atgrasinti a direptione L; a rebus gerendis.

Kuzavinis 2007
- abstrah|o, ere; traxī, tractum vt [abs + traho]
  1. atitráukti; išplė́šti, pagróbti (līberōs Cs); ~ere aliquem ē sinū matris O (dē matris complexū C) išplė́šti ką̃ ìš mótinos glė̃bio;
  
  2. prk.
  
  1) atitólinti, nukreĩpti; ~ere aliquem ā bonō in prāvum S išvèsti ką̃ ìš teisìngo kẽlio;
  
  2) atskìrti (aliquem dē thalamīs O); pérskirti; ~ere in duās partēs S pérskirti į̃ dvì dalìs;
  
  3) sulaikýti, atgrasìnti (ā dīreptiōne L);
  
  4) išvadúoti (ā malīs C)