- accubitio
- accubitus
- accubo
- accubuī
- accūdo
- accumbo
- accumulātē
- accumulātio
- accumulātor
- accumulo
- accūrātē
- accūrātio
- accūrātus
- accūro
- accurro
- accursus
- accūsābilis
- accūsātio
- accūsātīvus
- accūsātor
- accūsātōriē
- accūsātōrius
- accūsātrīx
- accūsito
- accūso
- accūsus
- Acē
- acēdia
- acēdior
- aceo
- acephalus
- acer 1
- ācer 2
- acerātus
- acerbē
- acerbitās
- acerbo
- acerbum
- acerbus
- acernus
- acerōsus
- acerra
- Acerrae
- Acerrānī
- acersecomēs
- acervālis
- acervātim
- acervātio
- acervo
- acervus
- << >>
- accūs|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
accuso 1 [causa]
a) skųsti, į teismą traukti (papr. kriminalin. bylose) reus accusatus est; su abl. accusatus est criminibus gravissimis; Pario crimine N dėl įvykių Paro saloje; su gen. aliquem proditionis dėl išdavimo; aliquem capitis kriminalinėje byloje; de vi; de veneficiis dėl nunuodijimo; aliquem inter sicarios dėl žmogžudystės iš pasalų; su quod; su acc. c. inf.b) skųstis, prikaišioti graviter eos accusat, quod ab iis non sublevetur; aliquem de epistolarum neglegentia; in quo libro eius perfidiam accusarat N; ambitum, senectutem.
- Kuzavinis 2007
- accūs|o, āre, āvī, ātum vt [ad + 1. causa] 1. (ap)káltinti; į̃ teĩsmą (pa)tráukti (padúoti) C, L; ~āre aliquem prōditiōnis N káltinti ką̃ išdavystè;2. (ap)skų́sti (aliquem C); skų́stis, verkšlénti; ~āre senectūtem C skų́stis senatvè;3. peĩkti, kritikúoti (inertiam C); priekaištáuti, akìs badýti (cotīdiē Te)
- accūs|o, āre, āvī, ātum vt [ad + 1. causa]