Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • acūt|ē
  • Prieveiksmis. Skiemenys: BLL (3)
  • Sirvydas 1642
    • Doyrzę, dobrze widzę. Cerno acutè, inſignẽ & illuſtrem habeo viſum. Nuregiu, regiu świeśiey.
    • Oſtro, prop: Acutè. Tra[n]sl: Acriter, aſperè, acerbè, ſeuerè facere, &c. Aſztray.
    • piſkam, piſnąc. Inflare ſonum aliquem celeriter, acutè, citò, inflo. ćiepſiu.
    • piſkliwie, Acutè ſonat. ćiepśiotinay.
    • Przeraźliwie, Acutè. perſmegtinay.
  • Jokantas 1936
    • acūtus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [seniau ptc. iš acuo = nusmailintas, paaštrintas]
      a) smailas, aštrus ripa erat acutis sudibus munita su smailais mietais; dentes acuti aštrieji (= priekiniai) dantys; *falx; *pinus spygliuotoji; cornua lunae; trop. *acuta belli dideli karo pavojai.
      b) trop.
      α) apie jusles: aštrus oculi acres atque acuti aštrios perveriančios akys; *acutae nares jautri uoslė; taip pat apie veikimą į jusles: acutissimus sonus; acute sonare; *gelu, *hinnitus.
      β) apie dvasios savybes: gilus, įžvalgus, gudrus, sąmojingas si qui acutiores in comitio steterant žvalesnieji; nec acutissime nec abscondite disserere; acutus ad fraudem N greitas, sumanus.
      γ) apie kalbėtoją bei kalbą: aiškus, ryškus orator, sententia.
  • Kuzavinis 2007
    • acūt|ē adv. [acūtus] (comp. ~ius C, sup. ~issimē S)
      1. aštriaĩ; akylaĩ (cernere Lu); atidžiaĩ (audīre S);
      2. aukštaĩ, plonaĩ (sonāre C);
      3. prk. sąmojìngai; dagiaĩ, kañdžiai C