- adincrēsco
- adindo
- adīnspecto
- adīnsurgo
- adinvenio
- adinventio
- adipālis
- adipāta
- adipātus
- adipeus
- adipīscor
- adipōsitās
- adipōsus
- aditālis
- aditiālis
- aditio
- adito
- aditus
- adjūdicātio
- adjūdico
- adjūero
- adjugo
- adjūmentum
- adjūncta
- adjūnctio
- adjūnctīvus
- adjūnctor
- adjūnctum
- adjūnctus
- adjungo
- adjūrāmentum
- adjūrātio
- adjūro
- adjūtābilis
- adjūto
- adjūtor
- adjūtōrium
- adjūtrīx
- adjūtus
- adjuvo
- adl-
- Admagetobriga
- admarīnus
- admātūro
- admemorātio
- admeo
- admētior
- Admētus
- admigro
- adminiculātio
- << >>
- adjūncti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
przyłączenie, Adiunctio, adnexus us. prijungimas.
-
- Jokantas 1936
- adiūnctio, ōnis f [adiungo] a) prijungimas, pri(si)dėjimas animi vel voluntatis palinkimasb) trop. ryšys, santykis a. naturae ad hominem; hominis ad hominem; retorikoje: apribojimas homines necesse est interire sine adiunctione.
- Kuzavinis 2007
- adjūncti|o, ōnis f [adjungo] 1. prijungìmas, pri(si)dėjìmas; ~o animī CR pólinkis;2. ryšỹs, sántykis (hominis ad hominem C; nātūrae ad hominem C);3. ret. apribójimas, ìšlyga; sine ~ōne C bè ìšlygų, besą́lygiškai
- adjūncti|o, ōnis f [adjungo]