- admīrātio
- admīrātivus
- admīrātor
- admīror
- admisceo
- admīsī
- admissārius 1
- admissārius 2
- admissio
- admissor
- admissum
- admissūra
- admissus 1
- admissus 2
- admistus
- admitto
- admixtio
- admixtus
- admoderor
- admodulor
- admodum
- admoenio
- admōlior
- admomordī
- admoneo
- admonita
- admonitio
- admonitor
- admonitōrium
- admonitrīx
- admonitum
- admonitus 1
- admonitus 2
- admonuī
- admordeo
- admorsus 1
- admorsus 2
- admōtio
- admoveo
- admūgio
- admulceo
- admūnio
- admūnītio
- admurmurātio
- admurmuro
- admutilo
- adn-
- adoleo
- adolēscēns 1
- adolēscēns 2
- << >>
- admon|eo, ēre, uī, itum
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: admonitus 1; admonuī
- Jokantas 1936
ad-moneo, monuī, monitum 2
a) priminti kam ką aliquem alicuius rei arba de re; su acc. neutr. iliud, multa; huius aeris alieni; eam rem (= id) nos locus admonet S; de porticu Catuli; quantus sit furor amoris.b) įspėti, patarti recte admones gerai sakai; nos ipsa natura admonet moko; eum admonuerunt liberis suis parceret N.c) prikalbinėti, skatinti, raginti su ut, ne ir su vienu conj. hunc admonet, iter caute faciat; admonentur hostem insequi; ne in unius imperium res recidat, admonemur; taip pat: paraginti veiksmu *telo biiugos; †liberos aliquando etiam verberibus.
- Kuzavinis 2007
- admon|eo, ēre, uī, itum vt [ad + moneo] 1. primiñti (aliquem alicūjus reī L; dē rē aliquā C);2. įspė́ti, pérspėti Cs;3. patar̃ti, pamókyti (aliquem ut aliquid faciat C);4. prikalbinė́ti, (pa)rãginti, (pa)skãtinti; occāsio ~et Pl aplinkýbės reikaláuja;5. (pa)ãkstinti, (pa)kùtrinti, (pri)ver̃sti (aliquem verberibus Se)
- admon|eo, ēre, uī, itum vt [ad + moneo]