Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. advers|us, a, um
  • Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
  • Susiję: adverto
  • Sirvydas 1642
    • Krzyk ſłucháczow przećiwny, Acclamatio aduerſa populi, reclamatio, Szaukſmas prieśingas.
    • Náprzećiwny, náprzećiwko będący. Oppoſitus, aduerſus, cõtrarius, ex aduerſo ſitus. Prieſz ſtowis, prieſzinis, prieſzingas.
    • Nieſzczęśćie, Jnfelicitas, infortuniũ, mala ſors, aduerſa fortuna, Ne łayma.
    • podźiemni ludźie, Anticht[h]ones, onum. antipodes, qui aduerſi nobis ſunt. Vntroy ſzaliy źiemes eſſu źmones.
    • Przećiwność, Aduerſitas, res aduerſæ, afflictæ, Słoga, wargas.
    • Przećiwny, Aduerſus, contrarius. pieśingas [prieśingas], prieſzus
    • Wzwiatr, Aduerſis vẽtis. Prieſz weius, prieśingays weieys.
    • Wzwodę, Aduerſo flumine, contra aquam, Prieſz ſrowe.
  • Daukantas 1838
    • Adversus, a, um, atkałus, ex adverso, atkalei, îsz użpakalî.
  • Jokantas 1936
    • 1. adversus 3 (senov. advorsus PT) su comp. ir sup. [ptc. iš adverto]
      a) atkreiptas priešais, atgręžtas, atsuktas, priešais stovįs, iš priešakio cicatrices adverso corpore exceptas iš priešakio ant kūno; dentes priešakiniai dantys; manus į mus atkreiptoji, vidinė pusė; hastae adversae cadentes L krintančios iš priešakio; solem adversum intueri žiūrėti prieš saulę; in adversum os tiesiog į veidą; adverso flumine prieš tėkmę, prieš vandenį; adverso colle tiesiog į kalvą; adversissimi navigantibus venti labai priešingi vėjai; nostri adversis hostibus occurrebant susidūrė su puolančiais priešais; subst. adversum, ī n priešingoji linkmė ventus adversum tenet Athenis proficiscentibus N pučia priešais; ex adverso L priešais, iš priešakio; in adversum į priešingą pusę, pirmyn.
      b) trop. priešingai nusistatęs, nedraugingas, nepalankus unum genus est adversum infestumque nobis; adverso senatu L prieš senato valią, norą; adversis diis L; aves eventus significant aut adversos aut secundos; res adversae, fortuna adversa nepasisekimas, nelaimė; a. valetudo nesveikata; subst. adversus, ī m priešininkas multos adversos habet; adversum, ī n nelaimė, nepasisekimas nihil adversi; si quid adversi acciderit ar accidisset.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. advers|us, a, um
      1. part. perf. iš adverto;
      2. adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
      1) àtkreiptas príešais, àtgręžtas, àtsuktas; príešais ẽsantis; ~a manus C į̃ mùs atkreiptà (vidìnė) rañkos pùsė; sōlem ~um intuērī C žiūrė́ti priẽš sáulę; in ~um ōs vulnerārī Cs bū́ti sužeistám tiẽsiai į̃ véidą; īre in ~ōs montēs O stačiaĩ kìlti į̃ kálnus; ~ō flūmine Cs priẽš (ùpės) tė̃kmę; ~ōs concitāre equōs L greĩtai jóti vienám į̃ kìtą;
      2) ìš príekio, priešakìnis, príekinis; ~us et aversus C ìš príekio ir̃ ìš ùžpakalio, t. y. ìš visų̃ pùsių, prk. visaĩs ãtžvilgiais; dentēs ~ī C príekiniai dañtys;
      3) príešingas, príešinis, priešpriešìnis; ~ī ventī L priešpriešìniai vė́jai;
      4) prk. príešiškas; nepalankùs; ~īs diīs L priẽš dievų̃ vãlią; fortūna ~a V neláimė; rēs ~ae C nepalañkios aplinkýbės; cāsūs ~ī N nẽsėkmės; ~a valētūdo L nesveikatà; annus frūgibus ~us L nederlìngi mẽtai;
      5) log. prieštaráujantis (opīnio PM)