Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • affīg|o, ere; fīxī, fīxum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
  • Susiję: affīxus
  • Sirvydas 1642
    • Przypijam ſię do czego, Suctu affigor, morſu adhæreſco. priſigieriu.
    • Przypinam co, Affigo, priſegu.
    • przybijam co, Figo, affigo aliquid clauo, prikału.
    • przylepiam, Affigo cerâ, pice, &c. prilipiu
    • przylnąć, Adhærere, affigi prilipt.
    • Przyprawiam co, Affigo, accommodo. Pridarau.
    • záwieſzam co, Suſpendo, appendo, affigo Pakabinu.
  • Daukantas 1838
    • Affigo, is, xi, xum, gere, spiłoiù, segù, prikału, kabinù.
  • Jokantas 1936
    • af-fīgo, fīxī, fīxum 3
      a) prisegti, prikalti, pristiprinti, prikabinti Prometheum ad Caucasum arba Caucaso; aliquem cruci prikalti prie kryžiaus; aliquem cuspide ad terram L; pilum pectori durti į krūtinę; spolia hostium affixa templis.
      b) trop. pririšti, prirakinti quae semper affixa esse videntur ad rem; ea maxime affigi animis nostris, quae essent a sensu tradita įsminga; *a. aliquem lecto (apie nelaimingus atsitikimus, apie senatvę).
  • Kuzavinis 2007
    • affīg|o, ere; fīxī, fīxum vt [ad + fīgo]
      1. prikálti (aliquem crucī L); prisègti; prikáustyti, pritvìrtinti (falcēs longuriīs Cs);
      2. prk.
      1) prirakìnti, prikáustyti; senectūs mē lectō affīxit Se senãtvė prikáustė manè priẽ lóvos;
      2) įsidėmė́ti, įsidė́ti į̃ gálvą; aliquid memoriae ~ere Q įsimiñti ką̃ nórs;
      3. priar̃tinti (flammam laterī V); prispáusti, priglaũsti (mentum pectorī Q); pass. ~ī bū́ti šalià, šliẽtis, glaũstis (laterī alicūjus V)