afflīgo

afflīg|o, ere; flīxī, flīctum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
Susiję: afflīctus 1

Sirvydas 1642
- Ciemięźę. Affligo, vexo. Sloginu.
- Trapię, Affligo, ango, vexo, crucio. Warginu.
- Vderzam kogo o źiemię, Affligo ad terram aliquem, allido, illido. Parmetu, błoſzkiu źiemen.

Daukantas 1838
- Affligo, is, xi, ctum, gere, nowîjù, warginù, kenkinù, kaiwinù, żùdau.

Jokantas 1936
- af-flīgo, flīxī, flīctum 3
  a) smarkiai suduoti, smogti, daužti, trenkti *aliquem terrae parmesti ant žemės; navem ad scopulos sudaužyti; vasa parietibus L numesti; statuam, monumentum pargriauti; hostem sumušti; equi virique afflicti (kautynėse) guli ant žemės.
  
  b) trop. numušti ūpą, prislėgti, primušti mors eius omnes cives afflixit; senatum; animum alicuius; desiderio alicuius affligi; discessus tuus me afflixit.
  
  c) suardyti, pakrikdyti, susilpninti vectigalia bellis affliguntur; equestrem ordinem; saeculi mores afflicti.
  
  d) pažeminti, paniekinti rem vituperando; religiones afflictae; auctoritatem senatus; rem susceptam mesti pradėtą darbą.

Kuzavinis 2007
- afflīg|o, ere; flīxī, flīctum vt [ad + flīgo]
  1. smar̃kiai sudúoti, smógti, daũžti, treñkti (caput saxō T); sumùšti (hostem T), sutriùškinti (victōrem L); išver̃sti (arborēs Cs); nugriáuti (monumentum C); sudaužýti (nāvēs Cs);
  
  2. prk.
  
  1) pakir̃sti (auctōritātem alicūjus C);
  
  2) kankìnti, várginti, éngti, spáusti (aliquem C);
  
  3) (su)ardýti, (pa)krikdýti, (su)sil̃pninti (senātum C; equestrem ōrdinem C); ~ere mōrēs PM gadìnti pãpročius;
  
  4) gadìnti núotaiką, liū̃dinti (mors ējus T);
  
  5) žẽminti, niẽkinti (rem vituperandō C); mèsti; ~ere rem susceptam C mèsti taĩ, kàs pradė́ta