afflo

affl|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)

Sirvydas 1642
- Chucham. Afflo. Pukſztinu, kwiepiu.
- Nápucháć ná kogo, Afflare, adhalare: inhalare aliquid mali cuipiam. Pukśćiu vnt ko.
- opełzł, Afflatus, incendio, decoloratus leuiter flamma. Apdegis.
- Otchnąć kogo, Afflo alicui peſtilentem auram, &c. v. oztonąc, Appukſztinu, apipućiu.
- owiewam kogo, Afflo a[li]quem. Apipućiu ku.
- zápowietrzony, Contactus peſtilentia, infectus, afflatus peſte. aźukreſtas maru.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- af-flo 1
  a) trans. pūsti, leisti kvapą odores afflantur e floribus; vento afflante terga L; *fulminum ignibus afflari būti ištiktam žaibo; saucii afflatique (apdegę) incendio L; fortuna tibi afflat šypso tau laimė; numine, spiritu divino afflatus dieviškos dvasios įkvėptas.
  
  b) intr. dvelkti *odores tibi afflabunt; afflabat frigoris vis L pūtė šaltas vėjas; trop. rumoris nescio quid afflaverat buvo pasiekęs.

Kuzavinis 2007
- affl|o, āre, āvī, ātum [ad + flo]
  1. vt
  
  1) pū̃sti; ventus ~at terga L vė́jas pùčia į̃ nùgarą;
  
  2) atpū̃sti, iškvė̃pti (calidum vapōrem Lu);
  
  2. vi
  
  1) dvel̃kti; odōrēs ~ant ē flōribus P dvel̃kia gėlių̃ kvapaĩ;
  
  2) prk. bū́ti palankiám; fortūna tibi ~at Q táu láimė šỹpsosi;
  
  3) prk. bū́ti įkvėptám; nūmine (spiritū) dīvīnō ~ātus V diẽviškos dvãsios į̃kvėptas