aggredior

aggred|ior, ī; gressus sum
Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė, deponentinis. Skiemenys: LBBB (4)
Susiję: aggressus 1

Sirvydas 1642
- Dochodzę, Adeo, accedo, aggredior, Daeydineiu, iſzkunku.
- Nuź go, nuź weń. Jrrue, inuola in illum, aggredere illum. Szok vnt io, ſwieſk ij.
- Ochynąć ſię, prop: v. Ponurzam ſię. Paſinert. Tranſl: Experiri, facere periculum, primum impetum ſuſtinere, aliquid inexpertum aggredi. Pritirſtu, iunkſtu, idriſtu.
- Popadam kogo, Aggredior, corripio, inuado aliquẽ. Vźpuołu vnt ko.
- Przyſtępuię do czego, Accedo ad, & alicui, aggredior, adeo aliquem. prieymi.
- ſzturmuię, Oppugno, aggredior vrbem, Vźpuolineiu.
- Waźę ſię czego, Aggredior aliquid, ſumo mihi aliquid. Driſu.
- Zaczynam co, Aggredior opus, v. Poczynam.

Daukantas 1838
- Aggredior, eris, essus sum, edi. pradedù, onpułù, apninkù.

Jokantas 1936
- ag-gredior, gressus sum 3 [gradior]
  a) prieiti, prisiartinti non repellitur, quo aggredi cupit.
  
  b) prieiti kokiu nors tikslu, kreiptis į ką quomodo aggrediatur iudicem; *talibus aggreditur Venerem Saturnia dictis; trop. †a. crudelitatem principis panaudoti saviems tikslams.
  
  c) eiti prieš ką, užpulti ką hostes impeditos, oppidum; a. navem navibus; taip pat ir apie traukimą teismo atsakomybėn a. absentem.
  
  d) trop. imtis ko, pradėti ką, mėginti ką aliam rem adgreditur S; *maiora, facinus L; ad disputationem; ad dicendum; *adgressi Jovem detrudere regnis išdrįso.

Kuzavinis 2007
- aggred|ior, ī; gressus sum dep. vt [ad + gradior]
  1. prieĩti, prisiar̃tinti (aliquem V; ad aliquem Pl);
  
  2. prk. kreĩptis, užkálbinti (tālibus dictīs V);
  
  3. užpùlti (aliquōs inopīnantēs Cs); pùlti, atakúoti (nāvem Cs; mūrum S);
  
  4. prk. pùlti, káltinti; ~ī aliquem lēgibus Su káltinti ką̃ pažeĩdus įstãtymus;
  
  5. prk.
  
  1) im̃tis, pradė́ti (aliam rem S; facinus L); ~ī ad dīcendum C pradė́ti kal̃bą;
  
  2) mėgìnti (sténgtis) paleñkti į̃ sàvo pùsę; ~ī aliquem pecūniā S mėgìnti papir̃kti ką̃