Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 2. amīc|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Galę co komu, trop. Suffragor alicui, ſtudeo, conſulo rebus amici. Pademi kam.
    • Ośieroćić kogo, Orbare aliquem patre, filio, amico &c. Naſzłayćiu ku padarau.
    • Policzam kogo miedzy, Numero, repono, adſcribo, refero in numerum amicorum. paſkaytau.
    • powolność, Facilitas inter amicos, Inteyka.
    • przyiaćiel, Amicus, familiaris. prietelus.
    • Rozbrát, odſtąpienie od przyiacielſtwa, Diſiunctio amicorum, exſtinctæ amicitiæ. Pertraukimas prieteliſtes.
    • Záchowáły, zachowány w wielkiey łaſce. Gratioſus, florens amicis, Meyłus.
  • Jokantas 1936
    • amīcus 3 su comp. ir sup. (adv. -ē ir P -citer) draugiškas, bičiuliškas, palankus alicui, alicui rei; senatus amicior tuis laudibus esse non potuit; homo mihi amicissimus; pepercit homini amico et necessario; amicum est mihi man malonu, man patinka; *per amica silentia lunae mėnuliui maloniai šviečiant nakties tylumoje; subst.
      a) amīcus, ī m draugas, bičiulis socius atque a. populi Romani; amicissimus meus mano geriausias draugas; †cohors amicorum asmeninė sargyba; dem. amīculus, ī m mielas draugužis.
      b) amīca, ae f draugė, bičiulė; dem. amīcula, ae f miela draugužė.
  • Kuzavinis 2007
    • 2. amīc|us, ī m [1. amīcus]
      1. draũgas, bičiùlis; ~us fīrmus ac fidēlis C pàtikimas ir̃ ìštikimas draũgas;
      2. šaliniñkas, gerbė́jas (Gracchōrum VP); ~us vēritātis C teisýbės gynė́jas;
      3. dvarìškis, rū́mininkas; ~ī prīncipum S dvarìškiai; cohors ~ōrum Cs asmeñs sargýba