Thesaurus Latino-Lituanicus

a) abejoti, dvejoti ne quis ambigat; ambigitur de re abejojama dėl ko; su inf. L; †su acc. c. inf.; non ambigere, quin L; an dolo malo factum sit, ambigitur.

b) ginčytis, kelti ginčą, yp. teisme ii, qui ambigunt besiginčijančios šalys; id ius, quod ambigitur inter peritissimos; haud ambigam, hiccine fuerit Ascanius an etc. aš nesiginčysiu dėl to ir t. t.

c) svyruoti, būti nenusistačiusiam †ambigenti Neroni, quonam modo notescerent.

1. abejóti, dvejóti, svyrúoti; ~itur dē rē aliquā C etc. abejójama dė̃l kõ;

2. giñčytis; jur. bylinė́tis (dē hērēditāte C)