ambio

amb|io, īre, īvī (iī), ītum
Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
Susiję: ambītus 1

Sirvydas 1642
- Okraczam co, Diuaricatis pedibus prætereo, aut ambio aliquid. Pra-źingiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ambio 4 [iš amb-eo; formos amb-īs, amb-it, amb-īre, amb-īrem ir t. t. palenkė į 4 asmenuotę; kartais pasitaiko amb-ībat]
  a) eiti aplinkui, apeiti terram lunae cursus ambit. †deviis itineribus patriam aplenkti; trop. †silvas palus ambibat.
  
  b) apsupti, apsiausti mare a. terram; †porticus, quibus templum ambiebatur.
  
  c) apeiti prašant garbės vietos singulos ex senatu, populum; populus facit eos, a quibus est maxime ambitus; cives ambiuntur et rogantur.
  
  d) iš viso prašyti, kreiptis, nulenkti ką, įsiteikti kam *regem precibus; *ambierat Venus superos; principes ambiuntur plurimis nuptiis nulenkiami piršlybomis.

Kuzavinis 2007
- amb|io, īre, īvī (iī), ītum vt [amb + 1. eo]
  1. eĩti apliñk, apeĩti; lūnae cursus ~it terram C mėnùlis keliáuja apliñk žẽmę;
  
  2. prk. apeĩti, sąmonìngai apleñkti (Rōmam T);
  
  3. apsùpti, apsiaũsti; amnis īnsulam ~it VP ùpė sãlą apjúosia;
  
  4. prk.
  
  1) apeĩti prãšant, prašinė́ti (singulōs ex senātū C); kreĩptis (rēgīnam affātū V);
  
  2) síekti (magistrātum sibi Pl);
  
  3) įsiteĩkti, paleñkti, paveĩkti (superōs V)