āmēns

ām|ēns, entis
Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LL (2)

Sirvydas 1642
- Nie przy ſobie. Amens, delirus, male ſanus. Padukis, paſwaygis.
- Głupieię. Amens fio, fatuor, deſipio, à mente deſeror. Padukſtu, paſwaygſtu.
- Szalony, Amens, captus mente, delirus, inſanus. Paſiutelis.
- zápamiętały, Alienatus mente, amens, demens, Marſzus, padukis.

Daukantas 1838
- Amens, tis, pasiutes. Amens furore, padukes.

Jokantas 1936
- ā-mēns, entis su comp. ir sup. [iš a mente (esse) „iš proto (būti)“] beprotiškas, be proto, pamišęs, be prasmės, padūkęs, pašėlęs *arma amens capio; *amens formidine Turnus; vino et venere L; erat amentis, cum aciem videres, pacem cogitare; consilium amentissimum.

Kuzavinis 2007
- ām|ēns, entis adj. [1. ā + mēns] (comp. ~entior C, sup. ~entissimus C)
  1. išprotė́jęs, pamìšęs (terrōre L; dolōre O);
  
  2. prk.
  
  1) padū̃kęs, pašė́lęs (fūror Ct; īra Se);
  
  2) beprõtiškas (cōnsilium C);
  
  3) beprãsmiškas, bè prasmė̃s C