amīcitia

amīciti|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLBBB (5)
Susiję: amīcitiēs

Sirvydas 1642
- Oſtąpienie przyiaćielá, Proditio amicitiarum, defectio. Apilayda prieſteliſtes.
- przyiaćielſtwo, przyiaźń, Amicitia, neceſſitudo, prieteliſte.
- Roſparam, transl: Diſſuere, diſturbare amicitias. Iź-ardau.
- Rozbraćic ſię z kiem, Amicitias diſſoluere, renunciare ſocietati, Pertraukt, perſkirt prieteliſte.
- Rozbrát, odſtąpienie od przyiacielſtwa, Diſiunctio amicorum, exſtinctæ amicitiæ. Pertraukimas prieteliſtes.

Daukantas 1838
- Amicitia, ae, f. bendriba.

Jokantas 1936
- amīcitia, ae f [amicus]
  a) draugystė amicitiam facere, iungere, dimittere; vetus, intima; politiniuose santykiuose: draugingi santykiai nos semper amicitiam populi Romani secuti sumus visuomet laikydavome draugingus santykius su.
  
  b) trop. draugai parcet amicitiis.

Kuzavinis 2007
- amīciti|a, ae f [1. amīcus]
  1. draugỹstė, bičiulỹstė; draũgiški sántykiai; ~am Rōmānōrum sequī Cs síekti sù romė́nais draũgiškų sántykių;
  
  2. prk. draugaĩ; ex intimā ējus ~ā T ìš jõ artimiáusių draugų̃